Užvakar Danijos sostinėje Kopenhagoje baigėsi jau tradiciniu tapęs kasmetis Pasaulio benamių futbolo čempionatas. Žaidėjai kovojo ne tik dėl pergalių futbolo aikštėje. Didžiausias prizas daugumai buvo galimybė atgauti savigarbą, grįžti į normalų gyvenimą ir įrodyti, kad įmanoma pakilti iš dugno.
Triumfavo
Šiemet turnyre rungtyniavo rekordinis komandų skaičius – net 48. Mūsų šaliai atstovavo priklausomybės reabilitacijos centro „Meikštų dvaras“ komanda. Praėjusiais metais Pietų Afrikos Respublikoje vykusiame čempionate debiutavusi ir 26 vietą iškovojusi lietuvių ekipa šiemet liko septyniolikta. G grupėje rungtyniavusi centro „Meikštų dvaras“ „Fenikso“ ekipa rezultatu 8:4 palaužė varžovus iš Meksikos, taikiai 6:6 sužaidė su čekais, nepagailėjo pirmojo benamių čempionato nugalėtojų Austrijos futbolininkų – jie buvo sutriuškinti net 9:2. Tapę grupės nugalėtojais, lietuviai antrąjį etapą pradėjo ne taip sėkmingai – rezultatu 6:2 teko pripažinti Liberijos benamių pranašumą, o rungtynėse su čekais vėl teko tenkintis lygiosiomis – 4:4. Be to, 6:7 buvo pralaimėta Kazachstanui ir 4:3 įveikta PAR ekipa. Nieko nebelėmusiose paskutinėse grupės rungtynėse su Afganistano ir Ganos atstovais lietuviai patyrė pralaimėjimus 5:6 ir 5:14 ir toliau kovojo dėl 17-24 vietų. Kovoje dėl 17 vietos lietuviai susikaupė ir be vargo nušlavė visas varžoves: 9:2 sutriuškinti vokiečiai, 10:5 įveikta Zambija. Galiausiai rungtynėse dėl 17 vietos be vargo 9:2 nugalėta Serbijos ekipa.
Čempionato nugalėtojais tapo škotai. Finale rezultatu 9:3 sutriuškinę mūsų kaimynus lenkus, čempionų taurę jie perėmė iš praėjusiais metais Keiptaune triumfavusių Rusijos benamių. Turnyro finalą šeštadienį stebėjo ir Danijos karališkosios šeimos narys, būsimasis sosto įpėdinis Frederikas.
Čempionato varžybos vyko pačiame Kopenhagos centre, prie miesto rotušės įrengtoje dirbtinės dangos futbolo aikštelėje. Komandose vienu metu aikštėje rungtyniavo 5 žaidėjai, įskaitant vartininką. Buvo žaidžiami du kėliniai po 7 minutes.
Varžyboms teisėjavo ir vienas geriausių pasaulio arbitrų – danas Kimas Miltonas Nilsenas. Jis yra vadovavęs 154 tarptautinėms bei 53 UEFA Čempionų lygos rungtynėms.
Pasaulyje jis išgarsėjo po to, kai per 1998 metų pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalio rungtynes tarp Anglijos ir Argentinos ekipų nedvejodamas už smūgį Diegui Simeonei iš aikštės pašalino anglų dievuką Deividą Beckhamą. K.M.Nilsenas yra aktyvus iniciatyvos rengti benamių futbolo čempionatą rėmėjas.
„Pasaulio benamių futbolo čempionatas – puiki iniciatyva paskatinti už visuomenės ribų esančių grupių integraciją. Futbolas geba sutelkti žmones ir gali būti naudojamas kaip katalizatorius gyvenimo pokyčiams skatinti“, – teigė danų teisėjas.
Vilties kūrėjas
Su kuo asocijuojasi futbolas? Vieniems tai – begalinė aistra, kuria jie užsikrėtė dar vaikystėje iki išnaktų pievoje gainiodami kamuolį. Kitiems – nesuprantama nuobodybė, kai 22 vyrai net pusantros valandos nuobodžiai pešasi dėl vieno kamuolio, o įmušę įvartį ima džiaugtis tarsi maži vaikai. Dar kitiems tai – milžiniška industrija, kurioje sukasi astronominės pinigų sumos. Kiek žmonių – tiek atsakymų.
Austrui Haroldui Šmitui ir škotui Melui
Youngui futbolas visų pirma yra universali žmonijos kalba, gebanti į vieną vietą
sutelkti net labiausiai nuskriaustus žmones. Ši kalba ne tik leidžia benamiams
bent trumpam atitrūkti nuo kasdienybės sunkumų, bet ir skatina juos į pasaulį
pažvelgti kitomis akimis, teikia jėgų vėl pakilti iš visuomenės dugno.
53 metų M.Youngas yra aistringas Edinburgo „Hibernians“ komandos aistruolis, jis vadinamas sėkmingiausiu pasaulio socialiniu verslininku. 1993 metais Škotijoje jis įkūrė savaitinį žurnalą, pavadintą „Big Issue“. Šio žurnalo tiražas siekia 40 000 egzempliorių, jis pardavinėjamas gatvėje gyvenančių žmonių. Po šio leidinio sėkmės M.Youngas įkūrė ir tarptautinį gatvės laikraščių tinklą, jis dabar vienija per 60 viso pasaulio gatvėse pardavinėjamų leidinių. M.Youngas yra šio tinklo garbės prezidentas. Beje, šio tinklo pagalba kone 100 000 benamių žmonių visame pasaulyje įgavo galimybę susirasti nuolatinį pragyvenimo šaltinį.
Būtent 2001 metais Keiptaune vykstant tarptautinio gatvės laikraščių tinklo konferencijai ir kilo idėja rengti pasaulio benamių futbolo čempionatą. Futbolas H.Šmitui bei M.Youngui pasirodė esąs ta kalba, kuri gali sujungti benamius žmones visame pasaulyje. Pirmame čempionate 2003 metais Austrijos mieste Grace triumfavo šeimininkai. Vėliau turnyrai buvo surengti Geteborge, Škotijos sostinėje Edinburge bei Keiptaune.
Čempionatai nėra vienadienis renginys. Pasibaigus šiam turnyrui šalyje šeimininkėje toliau gyvuoja benamių futbolo lyga, be to, sukuriama futbolo infrastruktūra, futbolo įmonė, kuri ima rūpintis kitų čempionatų organizaciniais klausimais. Po čempionato Keiptaune PAR benamiai taip pat galėjo lankyti sporto žurnalistikos kursus, kad vėliau galėtų imtis darbo viename iš gatvės laikraščių.
Pasaulio benamių futbolo pirmenybes aktyviai remia UEFA. Jos nestokoja ir įžymiausių pasaulio futbolo klubų dėmesio. Anglijos benamių rinktinę čempionatui rengė „Manchester United“ klube dirbantys treneriai, žaidėjai treniravosi klubui priklausančioje bazėje. Ispanijos komanda glaudžiai bendradarbiavo su Madrido „Real“ klubu, o Portugalijos – su Lisabonos „Benfica“. Tarp futbolininkų, parėmusių čempionatą, buvo ir tokios žvaigždės kaip Londono „Chelsea“ puolėjas Didje Drogba ar buvęs „Old Trafford“ stadiono numylėtinis prancūzas Erikas Cantona.
Padėjo pakilti
Atrankoje patekti į Anglijos benamių futbolo rinktinę dalyvavo net 300 likimo nuskriaustų žmonių. Po ilgų treniruočių vos 8 iš jų gavo teisę Kopenhagoje vilkėti savo šalies spalvomis išmargintus marškinėlius. Vienas iš laimingųjų Natanas Bovenas teigė, kad atstovauti savo šaliai – neapsakoma laimė.
„Atstovauti savo šaliai bet kokioje sporto šakoje, bet kokiame lygyje yra nepakartojamas jausmas. Puiku jausti, kad tam tikroje grupėje žmonių esi geriausias“, – teigė dar neseniai benamiu buvęs žaidėjas.
Jo istorija panaši į kitų čempionate dalyvavusių žmonių pasakojimus. Per pastaruosius metus jiems visiems teko pajusti, ką reiškia neturėti savo stogo. Natanas pasakoja, kad jis visada gana sunkiai sutarė su savo mama. Benamio duonos jam teko paragauti sulaukus vos 18 metų. Tuomet ką tik vidurinę mokyklą baigęs ir atostogauti namo grįžęs vaikinas rado visus savo daiktus išmestus prie buto durų.
„Nustojau žaisti futbolą, nes tuo metu daug svarbiau buvo susirasti prieglobstį nakčiai. Tačiau vos tik susiradęs kur apsistoti, nedelsdamas vėl ėmiau gainioti kamuolį. Tas laikas, praleistas be futbolo, man kėlė depresiją“, – savo išgyvenimus pasakojo N.Bovenas.
Kaip teigia Natanas, futbolas visų pirma padeda užmiršti visas jį supančias problemas. Dabar vaikinas treniruoja savo miestelio futbolo klubo vaikų komandą ir dirba šio klubo bendruomenėje. Jis pripažįsta, kad kvietimas atstovauti Anglijai pasaulio benamių futbolo čempionate suteikė jam daugiau pasitikėjimo savimi.
Futbolas buvo tas magnetas, kuris iš gatvės ištraukė ir Eriką Houghtoną. Jis buvo Anglijos rinktinės kapitonas pirmose benamių pirmenybėse Austrijoje. Tačiau po čempionato ir toliau liko darbuotis komandoje. Erikas tiki, kad jo gyvenimo istorija pasitarnaus puikiu pavyzdžiu kitiems komandos žaidėjams, kurie siekia pradėti savo gyvenimą iš naujo. Po konfliktų bei barnių šeimoje E.Houghtonas įjunko į alkoholį. Besaikis gėrimas atėmė iš jo namus, šeimą, darbą.
„Ištisus mėnesius miegojau ant parko suoliukų. Vienintelis dalykas, kuris suteikdavo man šilumos, buvo alkoholis“, – atvirai pasakojo Erikas. Tačiau dabar 43 metų vyriškis vėl sugrįžo į šeimą, susirado darbą ir padeda kitiems panašaus likimo žmonėms sugrįžti į normalų gyvenimą. Už daugumą pokyčių Erikas jaučiasi esąs dėkingas pasaulio benamių futbolo čempionatui.
„Per tuos metus, kai esu įsitraukęs į benamių futbolo čempionato organizavimą, mačiau daug iš naujo pražydusių žmonių gyvenimų. Žmonės atgauna pasitikėjimą savo jėgomis, atgauna savigarbą. Jei tu esi priklausomas nuo narkotikų ar neturi namų, tai tiesiog nedrįsti pakelti galvos ir pažvelgti žmonėms į akis. Tuomet tau atrodo, kad visi praeiviai spokso į tave ir nori spjauti tau į veidą“, – tikino Erikas. Pasak jo, kad atgautum savigarbą, reikia labai daug laiko ir pastangų. „Pasaulio benamių futbolo čempionatas man suteikė jėgų ištarti sau: „Nepasiduok, tu esi dar šio to vertas, tu dar gali duoti naudos visuomenei, – prisipažino vyriškis. – Dabar aš stengiuosi padėti gyvenimo paraštėje atsidūrusiems žmonėms. Padėti gali ne tik futbolas, bet ir poezija ar bet kas kitas, suteikiantis atspirties tašką bei jėgų keisti savo gyvenimą.“
27 metų Deividas Djukas neseniai su savo mergina įsigijo butą Škotijos sostinėje Glazge. Vos prieš kelis metus jis glaudėsi aptriušusiame uostelyje, visiškai atskirtas nuo šeimos bei draugų, neturintis jokio išsilavinimo, kad galėtų susirasti darbą, be to, dar įjunkęs į alkoholį. Jo gyvenimą pakeitė M.Youngo leidžiamas žurnalas „Big Issue“. Jame Deividas rado skelbimą apie atranką į Škotijos komandą. Atranką sėkmingai perėjęs buvęs benamis su Škotijos ekipa Stokholme vykusiame čempionate sugebėjo pasiekti pusfinalį. Čempionatas padėjo Deividui suvokti, kad gyvenime jis gali šio to pasiekti.
„Čempionato dalyviai gauna labai svarbias psichologines pamokas. Jie išmoksta dirbti komandoje, išmoksta laimėti ir pralošti. Jie susitinka su panašaus likimo žmonėmis iš viso pasaulio. Mes žinome, kad visada laimėti neįmanoma. Tačiau benamiai visąlaik jaučiasi amžinais pralaimėtojais. Futbolo aikštelėje jie išmoksta ir laimėti, o tai ir yra svarbiausia“, – teigė Deividas. Po benamių čempionato Švedijoje Deividas sugebėjo įgyti išsilavinimą, gavo nuolatinį darbą M.Youngo žurnale, padeda organizuoti Škotijos benamių komandą artėjančioms pasaulio pirmenybėms. Futbolas padėjo jam susigrąžinti pasitikėjimą savimi. Deividui pritaria ir Prancūzijos komandos žaidėjas Kamelis Habidaras. Jo teigimu, čempionatas jokiu būdu nesuteiks darbo ar nesukurs stogo virš galvos, tačiau sugrąžins savigarbą, kurios benamiams žmonėms labai reikia.
Po praėjusio benamių futbolo čempionato atliktas tyrimas atskleidė, kad net 73 procentai iš 394 turnyre dalyvavusių futbolininkų iš esmės pakeitė savo gyvenimus. 93 žaidėjai sėkmingai susidorojo su priklausomybe nuo narkotikų ar alkoholio. 35 procentai įgijo nuolatinį darbą. Žinoma, ne visiems taip lengvai pasiseka susidoroti su užgriuvusiomis gyvenimo negandomis. 36 metų Renatas Kateivas iš Sankt Peterburgo šiais metais atstovavo Rusijos benamių rinktinei. Narkotinę priklausomybę turintis vyras teigė nesitikįs atsisakyti šio žalingo įpročio. Tačiau rusas tikino, kad dalyvavimas čempionate leidžia jam bent trumpam regėti šviesą tunelio gale.
„Po turnyro sugrįšiu į savo pilką gyvenimą, tačiau dabar esu labai laimingas“, – per čempionatą Kopenhagoje kalbėjo Renatas.
Tad šis turnyras tik dar kartą įrodė, koks galingas gali būti futbolas keičiant pasaulį. Kaip pažymi Danijos socialinių reikalų ministrė Eva Hansen, kuri atidarė čempionatą, tik žaisdami komandoje mes galime nugalėti skurdą. Kitąmet naują iššūkį skurdui komandos mes Australijos mieste Melburne. Būtent ten vyks jau šeštosios pasaulio benamių futbolo pirmenybės.
Donatas PUSLYS
Nuotr. „Pasaulio benamių futbolo čempionatas – puiki
iniciatyva paskatinti už visuomenės ribų esančių grupių integraciją“, – teigė
Kimas Miltonas Nilsenas.
