D.Šalenga po dvejų metų pertraukos sugrįžo į Kauno „Žalgirį“, nors jį norėjo išsaugoti Žeronos „Akasvayu“. Paskutiniais duomenimis, į Maskvos „Dinamo“ ketinantis pereiti dirbti Svetislavas Pesičius kartu norėjo pasiimti ir D.Šalengą, kuriam rodė didelį pasitikėjimą ir Ispanijoje. 30-metis 198 cm ūgio Dainius Šalenga su „Žalgiriu“ pasirašė dvejų metų sutartį. Dainius Šalenga niekada nesiekė bet kokia kaina pelnyti kuo daugiau taškų. Tačiau krepšininkui to ir nereikėjo – treneriai šį ilgarankį žaidėją vertino už kitus jo sugebėjimus – mokėjimą gintis, kovoti dėl kamuolio, matyti aikštę, taip pat – už komandinio žaidimo supratimą.
Kiti reikalavimai
– Dainiau, kodėl nutarėte grįžti į „Žalgirį“?
– Rinkausi man pažįstamą komandą, galimybę žaisti Eurolygoje. Nors nemažai „Žalgirio“ žaidėjų pasikeitė, bet šios komandos aura liko ta pati. „Žalgiryje“ žaidžiau penkerius metus ir išsaugojau labai gerus prisiminimus.
– Tačiau Ispanijoje, ko gero, daugiau uždirbtumėte?
– Finansiškai tokio didelio kontraktų sumos skirtumo, koks buvo prieš dvejus man išvykstant į Žeroną, dabar nėra. „Žalgiryje“ uždirbsiu truputį mažiau, bet dabar pinigai jau nėra tokie svarbūs.
– Kokios patirties įgijote atstovaudamas „Akasvayu“ klubui?
– Išbandžiau savo jėgas visai kitokioje komandoje, turinčioje 11 pajėgaus meistriškumo krepšininkų. Tik vienas žaidėjas buvo gerokai jaunesnis ir negalėjo konkuruoti dėl vietos aikštėje. Teko pratintis prie kitokio žaidimo stiliaus ir reikalavimų. Jeigu pasitaiko „ne tavo diena“, nors truputį žaidimas nesiseka, tavo vietą aikštėje užima kitas krepšininkas. Niekas nelaukdavo, kol tu įsižaisi ir duosi naudos komandai.
„Žalgiryje” buvau pagrindinės sudėties žaidėjas, rungtyniaudavau daugiau kaip po 30 minučių kiekviename mače, nes komandos branduolį sudarydavo 7-8 stipresni krepšininkai, todėl man tekdavo daugiau atsakomybės. Ispanijoje situacija buvo visai kita, todėl pirmaisiais metais buvo labai sunku. Nesužaidi rungtynių – į tavo vietą ateina kitas ir turi vėl iš naujo dėl jos kovoti.
Tiko žaidimo modeliui
– Visą laiką jūsų stiprioji pusė buvo gynyba. Ar „Akasvayu“ komandoje šie įgūdžiai buvo vertinami?
– Taip, ypač pastaraisiais metais, kai komandos treneriu tapo Svetislavas Pesičius. Šis specialistas labai daug dėmesio skirdavo gynybai, todėl tikau jo žaidimo modeliui. Be abejo, stengdavausi, atsiradus progai, išnaudoti ir savo sugebėjimus. Visa tai man leido išsikovoti vietą starto penkete. Tačiau jeigu mano gynybos įgūdžiai būtų silpnesni, vaidmuo komandoje būtų visai kitoks.
S.Pesičius vertindavo žaidėjus dažniausiai ne pagal įmestų taškų skaičių, o kaip jie iš viso žaidžia, kaip pritampa prie komandos. Man atrodo, kad serbas nuomonę apie mane buvo susidaręs jau anksčiau, be to, jam patiko, kaip dirbu treniruotėse. Gerai užsirekomendavau ikisezoninėse varžybose. Tačiau savo sugebėjimus vis tiek iš naujo turėjau įrodinėti kiekvienose rungtynėse visą sezoną, nes mano pozicijoje buvo didelė konkurencija.
Tiesą sakant, maniau, kad man išlaikyti Bootsy Thorntono konkurenciją, kuris yra žaidęs Barselonos „FCB Winterthur“ ir Sienos „Montepaschi“ komandose, bus sunkiai įgyvendinama užduotis, be to, dar eilėje laukė jaunas talentingas ispanas. Bet žingsnis po žingsnio pavyko išsikovoti vietą komandoje ir net starto penkete.
Žaidėjai buvo lyg kumštis
– Kaip pats vertinate savo žaidimą pastarąjį sezoną?
– Statistikos duomenų pirmąjį ir antrąjį sezoną „Akasvayu“ ekipoje nelyginau. Tačiau šį sezoną jaučiau daug didesnį malonumą žaisti.
Pirmaisiais metais, atvykus žaisti į tokią stiprią lygą, reikėjo kuo mažiau individualios technikos, vengti kiek įmanoma techninio broko, mokėti kuo daugiau dalykų.
Ispanai žaidžia labai greitą krepšinį, todėl man reikėjo laiko apsiprasti tokioje lygoje ir komandoje. Reikėjo išsikovoti ne tik trenerių, bet ir žaidėjų pasitikėjimą.
Niekas Ispanijoje iškart, tik atvažiavus, kamuolio tau neduos, ypač jeigu nesi superžvaigždė. Aš juk nebuvau niekuo išsiskiriantis iš kitų. Tad pasitikėjimą turėjau išsikovoti savo darbu ne tik varžybose, bet ir treniruotėse.
– Turbūt malonu žinoti, kad įtikote tokiam griežtam ir itin reikliam treneriui kaip S.Pesičius?
– Tai buvo pats maloniausias faktas. Iki tol nebuvau susidūręs su tokio kalibro treneriais. Išskyrus Lietuvos rinktinę, nebuvau žaidęs ir ekipoje, kurioje visi žaidėjai yra vienodai stiprūs, todėl iki debiuto Ispanijoje nebuvau turėjęs sąlygų išbandyti savo galimybių esant tokioms įtemptoms sąlygoms. Patekęs į Ispaniją, o po metų susipažinęs ir su S.Pesičiumi, galėjau aiškiai pamatyti, ko man trūksta, kokie mano didžiausi minusai. Todėl išsikovoti šio serbo pasitikėjimą reiškė labai daug.
– Ar komanda pasiekė viską, ką šį sezoną galėjo?
– Žaidėme išties neblogai, todėl norėjosi nukeliauti toliau. Bet Ispanijos čempionato ketvirtfinalyje susidūrėme su Barselonos klubu. Laimėjome tarptautinį turnyrą – FIBA-Europos taurę. „Akasvayu“ turėjo savo stilių, buvo labai kovinga komanda. Duobių neišvengėme, bet tai – natūralu.
Man labai patiko visi komandos žaidėjai, buvome draugiškas ir vieningas kolektyvas. S.Pesičius yra treneris diktatorius, turbūt todėl visi žaidėjai labiau ėjo išvien ir laikėsi vienas kito.
Visi vienodai gaudavome pylos, visiems buvo
vienodi reikalavimai, treniruotės buvo labai sunkios, turbūt tai ir padėjo mums,
žaidėjams, tapti labai vieningiems. Tokie geri santykiai atsispindėdavo ir
aikštėje.
Ilgai atostogauti neketina
– Kokia kalba kalbėdavotės per treniruotes ir varžybas?
– Anglų. Tačiau spėjau pramokti ir ispaniškai. Pirmus metus lankiau kursus. Daug ką suprantu, galiu ir kalbėti nesudėtingomis temomis, nors angliškai bendrauju laisviau.
– Ar gyvenimo sąlygos Žeronoje buvo geros?
– Taip, nebuvo kuo skųstis. Klubas buvo skyręs butą ir automobilį, sakyčiau, šiuo klausimu viskas buvo panašiai kaip „Žalgiryje“. Komandoje visi organizaciniai reikalai buvo gerai sutvarkyti, į varžybas skraidėme klubo lėktuvu, todėl sutaupydavome laiko poilsiui.
– Kokie vasaros planai?
– Dabar leidžiu pailsėti kūnui, jau tris savaites nesportuoju. Išsigydysiu visas nedideles traumas. Netrukus po truputį pradėsiu judėti, kad kūnas visai neatprastų nuo krūvio, kol prasidės pasirengimas sezonui.
Parengė A.Adomavičius
Nuotr. D.Šalenga (dešinėje) labiausiai vertinamas už
gynybinius sugebėjimus, kovingumą ir komandinio žaidimo
supratimą.
